Garso sistemos veikimo efektą kartu lemia garso šaltinio įranga ir vėlesnė scenos garso stiprinimo įranga, kurią sudaro garso šaltinis, derinimas, periferinė įranga, garso stiprinimas ir jungiamoji įranga.

1. Garso šaltinio sistema

Mikrofonas yra pirmoji visos garso stiprinimo sistemos arba įrašymo sistemos grandis, o jo kokybė tiesiogiai veikia visos sistemos kokybę. Mikrofonai pagal signalo perdavimo formą skirstomi į dvi kategorijas: laidinius ir belaidžius.

Belaidžiai mikrofonai ypač tinka mobiliųjų garso šaltinių įrašymui. Siekiant palengvinti garso įrašymą įvairiomis progomis, kiekviena belaidžio mikrofono sistema gali būti aprūpinta rankiniu mikrofonu ir prisegamu mikrofonu. Kadangi studijoje tuo pačiu metu yra garso stiprinimo sistema, siekiant išvengti akustinio grįžtamojo ryšio, belaidis rankinis mikrofonas turėtų naudoti kardioidinį vienkryptį artimo pokalbio mikrofoną kalbai ir dainavimui įrašyti. Tuo pačiu metu belaidžio mikrofono sistema turėtų naudoti įvairiapusio priėmimo technologiją, kuri ne tik pagerina priimamo signalo stabilumą, bet ir padeda pašalinti priimamo signalo negyvąją kampą ir akląją zoną.

Laidinis mikrofonas yra daugiafunkcinis, įvairioms progoms ir įvairiems reikalavimams pritaikytas mikrofono konfigūracijos variantas. Kalbos ar dainavimo turiniui užfiksuoti paprastai naudojami kardioidiniai kondensatoriniai mikrofonai, o nešiojamieji elektretiniai mikrofonai taip pat gali būti naudojami vietose, kur garso šaltiniai yra santykinai fiksuoti; aplinkos poveikiui užfiksuoti gali būti naudojami mikrofono tipo itin kryptiniai kondensatoriniai mikrofonai; mušamiesiems instrumentams paprastai naudojami mažo jautrumo judančiosios ričių mikrofonai; styginiams, klavišiniams ir kitiems muzikos instrumentams – aukštos klasės kondensatoriniai mikrofonai; kai aplinkos triukšmo reikalavimai yra aukšti, galima naudoti didelio kryptingumo artimo pokalbio mikrofonus; atsižvelgiant į didelių teatro aktorių lankstumą, reikėtų naudoti vieno taško „žąsies kaklo“ kondensatorinius mikrofonus.

Mikrofonų skaičių ir tipą galima pasirinkti atsižvelgiant į konkrečius objekto poreikius.

2. Derinimo sistema

Pagrindinė derinimo sistemos dalis yra maišytuvas, kuris gali sustiprinti, susilpninti ir dinamiškai reguliuoti skirtingo lygio ir varžos įvesties garso šaltinio signalus; naudoti pridedamą ekvalaizerį kiekvienai signalo dažnių juostai apdoroti; Sureguliavus kiekvieno kanalo signalo maišymo santykį, kiekvienas kanalas paskirstomas ir siunčiamas į kiekvieną priimantįjį galą; valdyti gyvo garso stiprinimo signalą ir įrašymo signalą.

Naudojant maišytuvą reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Pirma, rinkitės įvesties komponentus, turinčius didesnę įvesties prievado laikomąją galią ir kuo platesnį dažnių atsaką. Galite pasirinkti mikrofono įvestį arba linijinę įvestį. Kiekvienas įėjimas turi nuolatinio lygio reguliavimo mygtuką ir 48 V fantominio maitinimo jungiklį. Tokiu būdu kiekvieno kanalo įvesties dalis gali optimizuoti įvesties signalo lygį prieš apdorojimą. Antra, dėl grįžtamojo ryšio ir scenos grįžimo stebėjimo problemų garso stiprinimo procese, kuo labiau išlyginti įvesties komponentai, pagalbiniai išėjimai ir grupiniai išėjimai, tuo geriau ir patogiau valdyti. Trečia, dėl programos saugumo ir patikimumo maišytuvas gali būti aprūpintas dviem pagrindiniais ir atsarginiais maitinimo šaltiniais ir gali automatiškai persijungti (garso signalo fazės reguliavimas ir valdymas), įvesties ir išvesties prievadai pageidautina yra XLR lizdai.

3. Periferinė įranga

Vietoje įrengta garso stiprinimo sistema turi užtikrinti pakankamai didelį garso slėgio lygį, nesukeliant akustinio grįžtamojo ryšio, kad būtų apsaugoti garsiakalbiai ir galios stiprintuvai. Tuo pačiu metu, siekiant išlaikyti garso aiškumą, bet ir kompensuoti garso intensyvumo trūkumus, tarp maišytuvo ir galios stiprintuvo būtina įrengti garso apdorojimo įrangą, pavyzdžiui, ekvalaizerius, grįžtamojo ryšio slopintuvus, kompresorius, žadintuvus, dažnio daliklius, garso skirstytuvus.

Dažnio ekvalaizeris ir grįžtamojo ryšio slopintuvas naudojami garso grįžtamajam ryšiui slopinti, garso defektams kompensuoti ir garso aiškumui užtikrinti. Kompresorius naudojamas siekiant užtikrinti, kad galios stiprintuvas nesukeltų perkrovos ar iškraipymų, kai susiduriama su dideliu įvesties signalo piku, ir gali apsaugoti galios stiprintuvą bei garsiakalbius. Žadintuvas naudojamas garso efektui pagražinti, t. y. pagerinti garso spalvą, skvarbą, stereo pojūtį, aiškumą ir boso efektą. Dažnio daliklis naudojamas skirtingų dažnių juostų signalams siųsti į atitinkamus galios stiprintuvus, o galios stiprintuvai sustiprina garso signalus ir išveda juos į garsiakalbius. Jei norite sukurti aukšto lygio meninių efektų programą, garso stiprinimo sistemoje tikslingiau naudoti 3 segmentų elektroninį kryžminį filtrą.

Garso sistemos įrengimas gali sukelti daug problemų. Netinkamas periferinės įrangos prijungimo padėties ir sekos įvertinimas lemia nepakankamą įrangos veikimą ir netgi įrangos gedimą. Periferinės įrangos prijungimas paprastai reikalauja tvarkos: ekvalaizeris yra po maišytuvo; grįžtamojo ryšio slopintuvas neturėtų būti prieš ekvalaizatorių. Jei grįžtamojo ryšio slopintuvas yra prieš ekvalaizerių, sunku visiškai pašalinti akustinį grįžtamąjį ryšį, o tai nepadeda reguliuoti grįžtamojo ryšio slopintuvo; kompresorius turėtų būti dedamas po ekvalaizerio ir grįžtamojo ryšio slopintuvo, nes pagrindinė kompresoriaus funkcija yra slopinti perteklinius signalus ir apsaugoti galios stiprintuvą bei garsiakalbius; žadintuvas yra prijungtas prieš galios stiprintuvą; elektroninis kryžminis filtras prijungiamas prieš galios stiprintuvą, jei reikia.

Kad įrašyta programa duotų geriausius rezultatus, reikia atitinkamai sureguliuoti kompresoriaus parametrus. Kai kompresorius pereina į suspaustą būseną, jis turės destruktyvų poveikį garsui, todėl stenkitės vengti kompresoriaus suspaustoje būsenoje ilgą laiką. Pagrindinis kompresoriaus prijungimo prie pagrindinio plėtimosi kanalo principas yra tas, kad už jo esanti periferinė įranga kiek įmanoma neturėtų signalo stiprinimo funkcijos, kitaip kompresorius visiškai negali atlikti apsauginio vaidmens. Štai kodėl ekvalaizeris turėtų būti prieš grįžtamojo ryšio slopintuvą, o kompresorius – po grįžtamojo ryšio slopintuvo.

Žadintuvas naudoja žmogaus psichoakustinius reiškinius, kad sukurtų aukšto dažnio harmoninius komponentus pagal pagrindinį garso dažnį. Tuo pačiu metu žemo dažnio išplėtimo funkcija gali sukurti sodrius žemo dažnio komponentus ir dar labiau pagerinti toną. Todėl žadintuvo sukuriamas garso signalas turi labai plačią dažnių juostą. Jei kompresoriaus dažnių juosta yra itin plati, visiškai įmanoma, kad žadintuvas būtų prijungtas prieš kompresorių.

Elektroninis dažnio daliklis prijungiamas priešais galios stiprintuvą, kad kompensuotų aplinkos ir skirtingų programų garso šaltinių dažnio atsako sukeltus defektus; didžiausias trūkumas yra tas, kad prijungimas ir derinimas yra sudėtingi ir lengvai sukelia avarijas. Šiuo metu atsirado skaitmeniniai garso procesoriai, kurie integruoja minėtas funkcijas ir gali būti išmanūs, paprasti valdyti ir pasižymi puikiu našumu.

4. Garso stiprinimo sistema

Garso stiprinimo sistema turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ji atitiktų garso galios ir garso lauko vienodumo reikalavimus; tinkamas gyvo garso garsiakalbių pakabinimas gali pagerinti garso stiprinimo aiškumą, sumažinti garso galios nuostolius ir akustinį grįžtamąjį ryšį; bendra garso stiprinimo sistemos elektrinė galia turėtų būti rezervuota 30–50 % galios; naudokite belaidės stebėjimo ausines.

5. Sistemos prijungimas

Įrenginių sujungimo klausimu reikėtų atsižvelgti į impedanso ir lygių suderinimą. Balansas ir disbalansas yra santykiniai nuo atskaitos taško. Abiejų signalo galų varžos vertė (impedanso vertė) įžeminimo atžvilgiu yra lygi, o poliškumas yra priešingas, tai yra balansinis įėjimas arba išėjimas. Kadangi dviejų balansuotų gnybtų priimami trukdžių signalai iš esmės yra vienodos vertės ir poliškumo, trukdžių signalai gali vienas kitą panaikinti balansuoto perdavimo apkrovoje. Todėl balansinė grandinė geriau slopina bendrojo režimo trukdžius ir apsaugo nuo trukdžių. Dauguma profesionalių garso įrangos naudoja balansinį sujungimą.

Garsiakalbių jungčiai reikėtų naudoti kelis trumpų garsiakalbių kabelių rinkinius, kad būtų sumažinta linijos varža. Kadangi linijos varža ir galios stiprintuvo išėjimo varža turės įtakos garsiakalbių sistemos žemo dažnio Q vertei, žemo dažnio pereinamosios charakteristikos bus blogesnės, o perdavimo linija perduodant garso signalus sukels iškraipymus. Dėl paskirstytos perdavimo linijos talpos ir paskirstytos induktyvumo abi turi tam tikras dažnio charakteristikas. Kadangi signalas sudarytas iš daugelio dažnio komponentų, kai garso signalų grupė, sudaryta iš daugelio dažnio komponentų, praeina per perdavimo liniją, skirtingų dažnio komponentų sukeliamas vėlavimas ir slopinimas yra skirtingi, todėl atsiranda vadinamasis amplitudės iškraipymas ir fazės iškraipymas. Apskritai kalbant, iškraipymas visada egzistuoja. Pagal teorinę perdavimo linijos būklę, be nuostolių R=G=0 sąlyga nesukels iškraipymų, o absoliutus be nuostolių taip pat neįmanomas. Esant ribotiems nuostoliams, signalo perdavimo be iškraipymų sąlyga yra L/R=C/G, o faktinė vienoda perdavimo linija visada yra L/R.

6. Sistemos derinimas

Prieš reguliavimą pirmiausia nustatykite sistemos lygio kreivę taip, kad kiekvieno lygio signalo lygis būtų įrenginio dinaminiame diapazone ir nebūtų netiesinio iškraipymo dėl per aukšto arba per žemo signalo lygio, kuris gali sukelti signalo ir triukšmo palyginimą. Prastai nustatant sistemos lygio kreivę, labai svarbi maišytuvo lygio kreivė. Nustačius lygį, galima derinti sistemos dažnio charakteristikas.

Šiuolaikinė profesionali, geresnės kokybės elektroakustinė įranga paprastai pasižymi labai plokščiomis dažnių charakteristikomis 20 Hz–20 kHz diapazone. Tačiau po daugiapakopio sujungimo, ypač garsiakalbių, dažnių charakteristikos gali būti ne itin plokščios. Tikslesnis reguliavimo metodas yra rausvojo triukšmo spektro analizatoriaus metodas. Šio metodo reguliavimo procesas yra toks: rausvasis triukšmas įvedamas į garso sistemą, jį atkuria garsiakalbis ir bandymo mikrofonu užfiksuojamas garsas geriausioje klausymosi vietoje salėje. Bandomasis mikrofonas prijungiamas prie spektro analizatoriaus, spektro analizatorius gali parodyti salės garso sistemos amplitudės ir dažnio charakteristikas, o tada atsargiai sureguliuoti ekvalaizerį pagal spektro matavimo rezultatus, kad bendros amplitudės ir dažnio charakteristikos būtų plokščios. Po reguliavimo geriausia patikrinti kiekvieno lygio bangų formas osciloskopu, kad pamatytumėte, ar tam tikrame lygyje nėra iškraipymų, atsiradusių dėl didelio ekvalaizerio reguliavimo.

Sistemos trikdžių atveju reikėtų atkreipti dėmesį į: maitinimo įtampa turi būti stabili; kiekvieno įrenginio korpusas turi būti gerai įžemintas, kad būtų išvengta triukšmo; signalo įvestis ir išvestis turi būti subalansuoti; reikia vengti atsilaisvinusių laidų ir netaisyklingo suvirinimo.